Dilimas ir nusidėvėjimo kontrolė

Daugelyje Europos Sąjungos šalių įstatymai nurodo koks gali būti mažiausias leistinas naudojamų padangų protektoriaus gylis. Lietuvoje tai yra 1,6 mm. Nustatyti, koks yra Jūsų padangų nusidėvėjimas , galima keliais būdais:

·        

• Daugelis gamintojų savo padangose turi atžymą protektoriaus tarpelyje, kurią pasiekus žinosite, kad padanga nebetinkama naudoti;
• Pasinaudojus elektroniniu padangos protektoriaus gylio matuokliu;
• Kai kurios padangos, pasiekus tam tikrą nusidėvejimo lygį, pakeičia spalvą ir tampa šviesiai oranžinėmis;
• Pasinaudojus slankmačiu;

Pastebėjus netolygų padangų nusidėvėjimą, svarbu suprasti to priežastis ir pašalinti problemas, galinčias turėti įtakos naujoms padangoms. Dažniausia padangos dilimo problema – nepakankamai arba per daug pripūstos padangos, tačiau tai gali būti ir automobilio ar važiuoklės techninės problemos, kaip netaisyklingas subalansavimas, susidėvėjusi amortizacijos sistema ir pan.

Šoninių padangos dalių nusidėvėjimo priežastys:

• Nepakankamas padangos slėgis;
• Padanga nebuvo periodiškai rotuojama;
• Posūkių atlikimas važiuojant per dideliu greičiu;
• Nekokybiškas ratų arba padangų sumontavimas;

Centrinės padangos dalies nusidėvėjimas:

• Per didelis padangos slėgis;
• Nekokybiškas ratų arba padangų sumontavimas;
• Padanga nebuvo periodiškai rotuojama;

Vienos padangos kraštinės netolygus nusidėvėjimas:

• Padanga nebuvo periodiškai rotuojama;
• Netaisyklinga padangos geometrija ar ratų suvedimas;

Pavienės padangos nusidėvėjimo žymės:

• Amortizacijos arba pavarų sistemos problemos;
• Nekokybiškas padangų subalansavimas;
• Per staigi akceleracija arba stabdymas;
• Per mažas padangos oro slėgis;

Įstrižai per padangos plotį susiformavęs nusidėvėjimas:

• Netaisyklinga padangos geometrija ar ratų suvedimas;
• Per mažas padangos oro slėgis;
• Padanga nebuvo periodiškai rotuojama;
• Nekokybiškas padangų subalansavimas;