Padangų dilimas ir nusidevėjimo kontrolė

Daugelyje Europos Sąjungos šalių įstatymai nurodo koks gali būti mažiausias leistinas naudojamų padangų protektoriaus gylis. Lietuvoje tai yra 1,6 mm. Nustatyti, koks yra Jūsų padangų nusidėvėjimas , galima keliais būdais:

• Daugelis gamintojų savo padangose turi atžymą protektoriaus tarpelyje, kurią pasiekus žinosite, kad padanga nebetinkama naudoti;
• Pasinaudojus elektroniniu padangos protektoriaus gylio matuokliu;
• Kai kurios padangos, pasiekus tam tikrą nusidėvejimo lygį, pakeičia spalvą ir tampa šviesiai oranžinėmis;
• Pasinaudojus slankmačiu;

Pastebėjus netolygų padangų nusidėvėjimą, svarbu suprasti to priežastis ir pašalinti problemas, galinčias turėti įtakos naujoms padangoms. Dažniausia padangos dilimo problema – nepakankamai arba per daug pripūstos padangos, tačiau tai gali būti ir automobilio ar važiuoklės techninės problemos, kaip netaisyklingas subalansavimas, susidėvėjusi amortizacijos sistema ir pan.

Šoninių padangos dalių nusidėvėjimo priežastys:

• Nepakankamas padangos slėgis;
• Padanga nebuvo periodiškai rotuojama;
• Posūkių atlikimas važiuojant per dideliu greičiu;
• Nekokybiškas ratų arba padangų sumontavimas;

Centrinės padangos dalies nusidėvėjimas:

• Per didelis padangos slėgis;
• Nekokybiškas ratų arba padangų sumontavimas;
• Padanga nebuvo periodiškai rotuojama;

Vienos padangos kraštinės netolygus nusidėvėjimas:

• Padanga nebuvo periodiškai rotuojama;
• Netaisyklinga padangos geometrija ar ratų suvedimas;

Pavienės padangos nusidėvėjimo žymės:

• Amortizacijos arba pavarų sistemos problemos;
• Nekokybiškas padangų subalansavimas;
• Per staigi akceleracija arba stabdymas;
• Per mažas padangos oro slėgis;

Įstrižai per padangos plotį susiformavęs nusidėvėjimas:

• Netaisyklinga padangos geometrija ar ratų suvedimas;
• Per mažas padangos oro slėgis;
• Padanga nebuvo periodiškai rotuojama;
• Nekokybiškas padangų subalansavimas;